nuošalinis

nuošalìnis, -ė adj. (2), nūšalìnis (ž.) (2) 1. A1885,75 pašalinis: Kad atsirastų nuošalìnių kokių, katrie pritartų, tai būtų geriau Klvr. Nūšalìnis žmogus atejo – neimsi barties Grd. 2. nuošalyje, atokiai, atskirai esantis: Stabmeldystė tiktai nuošaliniuose kiemuose ir salose slaptomis užsilaikė Gmž. Priėjau vieną gyvenimą visiškai nuošalinį prš. 3. (neol.) lingv. neveikiamosios rūšies: Nuošalinių dalyvių bevardė gimtis sakiniui taip pat inteikia naujos reikšmės J.Jabl.